- pavarta
- 2 pavartà sf. (3b), pãvarta (1) 1. taupumas, saikingumas: Pri valgio, pri pavilgos neturia pãvartos (daug vartoja, neturi saiko) Slnt. Ana neturia pãvartos, t. y. prilaikymo rytojui, varaunasties J. Turia didelę butą, bet pãvartos netur, i neįsimuša į skarbus Plt. 2. sumanumas verstis: Pas anos nėr [= ji neturi] nė kokios pãvartos, t. y. neverta ant geros pusės savo pinigų J. Mažos pavartos žmona Šts. 3. Plt įprotis, mada: Negera pavarta šulnį laikyti atdarą – galia vaikas įkristi Šts. 4. pavertimas: Minėtoji ryt. aukštaičių pavarta e>a to dalyko dar nieku būdu neišaiškina AphIV168.
Dictionary of the Lithuanian Language.